- dygėtis
- dygė́tis vksm. Iš pradžių̃ ji̇̀ dygė́josi svẽtima šalimi̇̀, vėliaũ prie jõs priprãto.
.
dygėtis
Look at other dictionaries:
dygėtis — dygėtis, dỹgisi (dygasi), ėjosi [K] bodėtis, bjaurėtis: Nesidygėk našliu – toks pat žmogus, tinginiu dygėkis Trgn. Dyguosi kuo SD149. Dygėjos mano širdis nuo vogių, bjaurių valgių J … Dictionary of the Lithuanian Language
dygotis — dygotis, ojasi, ojosi žr. dygėtis: Reikia savo turėti, jei svetimais dygojatės rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dyguoklis — dyguõklis, ė (neol.) smob. (2) BŽ34 kas linkęs dygėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
dygėjimasis — sm. (1); SD149 → dygėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
pasidygėti — pasibjaurėti, pasibodėti: Nusiprausęs nepasidygi šluostytis veidą į arklio gūnią rš. Kaipgi tu nepasidygėjai ieškoti manęs šitoj lindynėj? rš. dygėtis; pasidygėti … Dictionary of the Lithuanian Language
